摘要：2000 m. gruodžio 29 dieną Vilniaus universitete Lilija Duoblienė apgynė disertaciją „Mąstymo ugdymas mokant filosofijos gimnazijoje". Pedagogai profesionalai,besidomintys mąstymo ugdymu Lietuvos mokyklose,pasidalija į dvi dalis: teoretikus ir praktikus. Disertantė išsamiai apžvelgė savo disertacijos vadovo profesoriaus L. Jovaišas monografiją,skirtą mąstymo lygiams tirti,V. Valatkaitės-Rimienės ir kitų straipsnius apie moksleivių mąstymo ugdymo kriterijus. Mažiau dėmesio skiria praktikams,tačiau nurodo,jog „darbas su filosofiniu tekstu pagal klausimus nėra visiš kai naujas ar priešingas jau esamoms Lietuvoje filosofijos ugdymo metodikoms. Dirbti su tekstu pagal suformuluotus probleminius klausimus siūlo J. Baranovos bei R. Šerpytytės filosofijos programa. Disertacijoje siekiama detaliau pažvelgti į patį mąstymo procesą,jį struktūruoti". Iš tiesų ši praktika mokyti filosofijos būtent per mąstymo ugdymą buvo pasiūlyta Lietuvos mokyklai 1994 metais,ir tais pačiais metais patvirtinta ministerijos ekspertų posėdyje programa buvo išspausdinta „Mokyklos" žurnale (1994. Nr. 8-9). Pagal šią programą 1998 metais išleista „Filosofinės etikos chrestomatija",sulaukusi pakartotino leidimo. Yra parengti metodiniai probleminiai klausimai. Vyko daugybė seminarų ir darbui su pro- 150 grama,ir su chrestomatija. Programos pagrindu įkurta filosofijos mokytojų specialybė Vilniaus pedagoginiame universitete,jau išleistos trys magistrų laidos. Todėl nestebina disertantės išvada,kad „šiuo metu filosofijos dažniausiai mokoma pagal Baranovos ir Šerpytytės programą". Disertantė taip pat šešis semestrus mokėsi šios programos principų 1994-1995 metais prie VPU įsteigtuose filosofijos mokytojų persikvalifikavimo kursuose ir juos sėkmingai baigė. Šios programos įkvėpti magistrantė R. Aškinytė ir VPU Filosofijos ka_tedros docentas L. Degėsys išvertė kelis M. Lipmano vadovėlius bei mokytojo knygas,skirtas kritiniam mąstymui ugdyti. Norėčiau patikslinti disertantės išvadą,kad,jos pačios žodžiais tariant,besiformuojanti filosofijos mokymo tradicija Lietuvoje kaip tik ir yra tradicija mokyti filosofijos per probleminio mąstymo ugdymą. Manyčiau,kad disertantės išleis_ta eksperimentinė mokymo priemonė „Filosofijos skaitiniaiXI-XII klasei" (Vilnius,1999) yra trečias reikšmingas žingsnis praktiškai die_giant tokį metodą filosofijos pamokose. Drįs_tu laikyti disertantės darbą išaugusį iš VPU Fi_losofijos katedroje susiklosčiusios tradicijos.
