摘要：Straipsnyje nagrinėjama Kanto nužymėtos ir Deleuze’o eksperimentiniame mąstyme rekonstruotos vaizduotės kaip vieno iš trijų proto gebėjimų raiškos lauko alternatyvos.Siekiama atsakyti į paties Deleuze’o išsikeltą kantišką klausimą: kokia yra giliausia paslaptis? Aptinkamos kelios atsakymo alternatyvos.Šiame tyrime paaiškėjo,kad Deleuze’o atsakymai į paties išsikeltą klausimą „kokia yra giliausia vaizduotės paslaptis?“ patiria metamorfozes,kurios apsuka ratą.Nuo pradinės pozicijos,kai vaizduotė veikia tik paklusdama intelektui ar protui,ji juda link laisvo trijų nepriklausomų sugebėjimų – intelekto,proto,vaizduotės atitikimo,paskui – link jų nedarnios dermės,jų kovos,kuri skatina kiekvienos naują atsiskleidimą,galiausiai – prie vaizduotės anihiliacijos,kuri leidžia užgimti naujai minčiai,taigi,ratas apsisuka ir grįžtama prie jų dermės naujame lygmenyje,moderuojant filosofiniam skoniui.Tačiau visas šias metaformorfozes jungia viena bendra Kanto suformuluota prielaida: vaizduotė niekada neiš- vengia triadinės priklausomybės,ji neveikia viena;ji galima tik santykyje su intelektu ir protu,t.y.kitais trimis jai paraleliais ir simultaniškais sugebėjimais.
